AIM: start



MON, 25 SEP 2000 13:56:51 GMT

Ari kroat nga Bullgaria

AIM, Zagreb, 19.9.2000.

Kroacia nė Sidnej fitoi medaljen e parė tė artė olimpike nė sportet individuale, fituesi i sė cilės ishte peshėngritėsi Nikolaj Peshalov nga Pazarxhiku i Bullgarisė. Ballinat e gazetave kroate u mbushėm me lėvdata pėr medaljen e artė dhe rekordin e ri botėror (gjithsejt 325 kilogram, hudhje dhe shkėputje, nė kategorinė deri 62 kilogram), por njėkohėsisht nė shumicėn e nėntitujve paraqitet fakti se Peshalov nuk ėshtė kroat, se nuk ka lindur kėtu, as jeton nė Kroaci. Sė paku, pas disa vite tė asaj ndarjeje tė vjetėr, opinioni i gjėrė i “romantikėve” nacionalist dhe gjithė tė tjerėt, pėrmes kėtij rasti morrėn injeksionin mė tė nevojshėm tė terapisė. Edhe kryetari mė i skajshėm shovinist i Komitetit Olimpik tė Kroacisė, Antun Vrdoljak, mė nė fund ishte i detyruar tė pėrshėndeste suksesin e Peshalovit dhe nė masė tė madhe tė shkoj barkas.

Nikolaj Peshalov para katėr vitesh erdhi nė Kroaci dhe me ndihmėn e disa entuziastėve tė kėtushėm, tė klubit sportiv kryesisht ekzotik, mbeti nė Split dhe atė nė masė tė madhe me shpenzime tė Goran Ivanisheviēit. Peshalovi kishte probleme me Lidhjen nacionaliste tė peshėngritjes, kurse Kroacia taktizoi derisa me bullgarin nuk u arrit marrėveshja e shitblerjes sė fituesit tė medaljes sė argjentė dhe tė bronztė nga Barcelona dhe Atlanta, nė vlerė prej 50 mijė dollarėsh amerikanė. Megjithatė, sportisti i madh edhe mėtej u ballafaqua me problemet ekzistenciale - elementare; gjatė qėndrimit nė Split flinte nė zyrat e klubit ose tek miqtė, kurse pėr shpėrngulje tė familjes sė tij nga Pazarxhiku as qė mund tė mendonte, gjersa pėrkohėsisht iu ofrua oferta e vrazhdė pėr punė nga ana e palės zyrtare kroate – Peshalov nuk fitoi medaljen olimpike pėr Kroacinė. Si ai deri dje ishin vetėm Ivanisheviqi dhe disa shokė anonim tė klubit tė tij.

Nė ndėrkohė, Antun Vrdoljak reklamoi sportin nacional nė mėnyrėn e tij tė vjetėr, si nė kohėn e bisedimeve rreth basketbollistėve amerikan nė Kroaci: "Ēdo djelmosh yni dėshiron tė jetė Kukoē ose Ragja, por nuk njoh asnjėrin qė dėshiron tė jetė zezak!" Kryetari i Komitetit Olimpik Kroat dhe anėtar i Komitetit Olimpik Ndėrkombėtarė shfaqi zemėrim dhe gjithashtu u bėri thirrje punėtorėve tė shquar kroat tė sportit shkaku i fotografisė jokualitative tė gjakut, kurse shumica e gazetarėve sportiv heshtazi e miratuan qėndrimin e Vrdoljakut, pra edhe mėtej duke u dhėnė pėrparėsi kritereve nacionale ndaj rezultateve sportive. Nė kėtė situatė tė ngatėruar vuajtėn ndonjėherė edhe sportistėt “kroato-kroat” qė nuk u prezentuan nė disciplinat “tona” tradicionale, sikurse janė futbolli ose basketbolli. Vet Nikolaj Peshalov disa vjet pėrkundej nė fundin definitiv tė shkallės sė prioriteteve, por duke ngritur nė treningje peshat gjithnjė mė tė rėnda dhe gjithnjė mė mirė.

Kėshtu "vėllaēkoja" nga Spliti, tė dielėn, mė 17 shtator tė vitit 2000, me njė superioritet impresiv mposhti gjithė kundėrshtarėt e tij dhe e detyroi Antun Vrdoljakun t’i organizojė njė pritje solemne nė shtėpinė olimpike kroate nė Sidnej. Edhe kėtu Vrdoljak luajti njė rol mesatar, duke paralajmėruar zgjidhjen e problemit tė banimit pėr kroatin e natyralizuar, kurse ky lajm sheshazi ishte mė i shkėlqyeshėm se sa medalja e artė. Nė pyetjen e marrė tė gazetarit tė Televizionit kroat: "Kush ėshtė Nikolaj Peshalov?", tashmė peshėngritėsi i lavdishėm u pėrgjigj me trishtimin e njė kampioni: "Nikolaj Peshalov ėshtė njeri qė nuk ka ku tė banojė dhe njeri qė nė sport fitoi gjithēka"... Nė tė ardhmen ekzistenca cullake krahasuar me tė artėn, padyshim vetėm tė Peshtalovit, e assesi biznismenėve hipokrit sportiv, na imponon nė emėr tė kėtij bullgari tė ndjejmė dhimbje pse nuk e vazhdoj ikjen e tij me kohė pėr nė Perėndim qė tė pasurohej shumė mė tepėr.

Antun Vrdoljak nė vazhdimėsi me deklaratart e dikurshme mbeti tek njė lament i margjinalizuar: "Shpresoj se kjo nuk do tė jetė medalja e vetme kroate". Jo pėr atė se ai dėshiron mė shumė medalje pėr vendin e vet, por pse i vjen keq vetėm sė menduari, se dekorata mė e lartė individuale mundet sė pari tė udhėtojė atje tek njė Pazarxhik. Sllav i jugut dhe padyshim pravosllav (ortodoks). Nė deklaratat tjera Vrdoljak mohoi vetveten, por kjo mes nesh edhe ashtu nuk ėshtė mėkat qė nė karierėn sportive - politike dhe nė nomenklaturėn jozyrtare shoqėrore qė paguhet shtrenjtė. Por nga janė drejtuar shpresat e mbetura pėr njė medalje tė re tė artė olimpike? Sė pari nė vaterpolo, siē u shpreh kryetari i Komitetit Kroat Olimpik, apo nė sportet tjera? Ishte mė parė, nė mėnyrė tė tėrthortė si gjyshe e pavdekur e Vrdoljakut mu si nė ėndrrat e Loncarusit, e jo prognozė reale dhe vlerėsim tė mundėsive aktuale.

Vaterpolistėt kroat sot prezentojnė emblemėn e sportit tonė ekipor, njėrin nga ata me top, me tė cilin ekskluzivisht pretendon, mė duket qė nga shekulli i shtatė. Megjithatė, kėtu kroatėt mund tė pengojnė kundėrshtarin e mundshėm mė tė egėr, armikun e paqės, qė pikėrisht Antun Vrdoljak e vendosi nė majėn e vetmuar tė listės sė tij tė dėshirave: "Mė shumė do tė dėshiroja tė mposhtim Jugosllavinė nė ēerekfinale e pastaj tė humbim se sa pa atė fitore tė marrin medaljen e artė". Jugosllavia gjatė dy viteve tė fundit koncentroi gati gjithė kualitetin e vaterpolos nė njė ekip vendas, sikur pėrgatitej tė prishte llogaritė e Vrdoljakut. Ai klub, "Beēej", nė kėtė moment paraqet kolektivin mė tė fuqishėm tė vaterpolos nė kėtė planet, dhe ėshtė mė se e mundshme qė pikėrisht lojtarėt e tij pabesisht t’ia plaēkisin Kroacisė edhe medaljen e artė. Nėse jo, kėtu ėshtė ende Hungaria e fuqishme, Italia…

Pa marrė parasyshė se Kroacia ka ligėn mė tė fortė nė botė pėr vaterpolo – kombet e pasura pėr lojėn nė ujė gjithnjė e mė pak interesohen – ėshtė fakt se edhe medalja e bronxtė pėr kombėtaren do tė ishte sukses i madh. Futboll olimpik nuk kemi, hendbolli ka marrė teposhtėzėn, basketboll fare nuk kemi, volejboll (meshkujt) thuajse asnjėherė nuk kemi pasur. Fuqia e vėrtetė e sportit kroat nė Olimpiadėn e Sidnejit qėndron tek sportistėt dhe sportet qė nė sytė e vrdoljakave tonė paraqet vrimėn e fundit tė kavalles. Fjala ėshtė pėr notin dhe lundrimin, tė cilėt do tė nxitnin vėmendjen e opinionit publik kryesisht nėse do tė sjellnin ndonjė tė artė nga kupa botėrore dhe do tė klithnin rreth kushteve tė vėshtira pėr trajning nė atdhe. Siē nuk ėshtė pritur janė tė shumtė nė Olimpiadė edhe atletėt kroatė, tė cilėt udhėtuan pėr nė Australi vetėm me meritėn e normės sė plotėsuar olimpike.

Nga tė gjithė sėrish nuk ėshtė korrekte tė presin medalje tė artė. Pėr notuesit (p.sh. Gordan Kozulj) ose lundruesit (p.sh. nė tetėshe) e bronxta, me tė cilėn nuk do tė koriteshin vaterpolistėt, pėr kėto do tė ishte pak ēudi. Ndėrkaq pėr volejbollistėt apo atletėt do tė ishte njė ēudi e paparė. Nė sport Kroacia hyri ngadalė dhe objektivisht ngadalė zvogėlohet, pėr turp mbi pritjet zyrtare. Kthesa stilistikore dhe pėrmbajtėsore nė sportin kroat ndryshoi rrėnjėsisht duke u mbartur rėndėsia e sporteve ekipore tek ato individuale, nga tė pasuruarit ritmik “nacional” tek “tė huajit” e lėnė pas dore, kurse kjo vetvetiu kjo ėshtė fitore individuale e pėrkushtimit mbi idhujt e shumtė kolektiv. Nėse duhet kėrkuar rėndėsinė e medaljes sė artė tė bullgarit pėr shoqėrinė simpatizante kroate atėherė kjo gjithsesi do tė ishte mision i pavetėdijshėm iluminist nė sferėn e sportit tė fshirė nga kiēi nacional. Kėshtu qė vetėm Peshalovit, edhe pak kohė, do t’i ngel nė mendje banesa kryesore.

AIM Zagreb

IGOR LASIC