AIM: start



TUE, 12 DEC 2000 10:50:15 GMT

Demagogjia si mėnyrė jetese

AIM Beograd, 6. 12. 2000.

"Kur do tė ndodhin te ne ndryshimet", ėshtė pyetje qė gjithnjė mė zėshėm dhe mė hapur parashtrohet nga qytetarėt e Serbisė. Pėr ata qė pėr realitetin politik nuk flasin nga kėndi i fituesit apo humbėsit, tė cilėt zgjidhjen nuk e shohin nė burgosjen e atyre qė gjatė dhjetė viteve tė fundit vendin e ēuan nė katandisje, njėkohėsisht qė nuk u besojnė verbėrisht atyre qė erdhėn nė pushtet, pra premtimeve tė tyre se gjithēka do tė jetė ndryshe nga paraardhėsit e tyre, pėrgjigjen mė tė mirė ua dha njė i huaj. Karl Lamers, anėtar i parlamentit federal tė Gjermanisė dhe zėdhėnės i politikės sė jashtme tė fraksionit CDU/CSU duke sqaruar se si i kupton ndryshimet nė Serbi pas 5 tetorit, para disa ditėsh, tha qartė se "qėllimi i demokracisė sė lirė, prosperuese dhe e tregut tė lirė, doemos duhet tė jetė demokratizimi i institucioneve jo vetėm politike por edhe nė ekonomi dhe shoqėri, njė revolucion i njėmendtė nė struktura dhe nė kokė". I pėrkthyer nė gjuhėn e rėndomtė nėnkupton se deri tek ndryshimet do tė arrihet nė tė vėrtetė atėherė kur do tė vijnė ndryshimet nė kokėn e atyre qė janė nė skenėn politike, por edhe te qytetarėt.

Siē rrjedhin gjėrat, ardhja deri tek ky qėllim ėshtė mjaft i pasigurtė, veēmas po ta marrim parasyshė faktin se sa demagogji ka zėnė myshk nė kėtė shoqėri. Duke votuar pėr Opozitėn Demokratike tė Serbisė (ODS) nė zgjedhjet federative dhe lokale dhe pėr Voisllav Koshtunicėn si kandidat pėr kryetar, qytetarėt, nė tė vėrtetė, u mjaftuan me faktin se me "pėrpjekje tė vogla" do tė presin pėrparim. Sipas analizave tė opinionit publik edhe pas dy muaj e gjysmė pas zgjedhjeve federative edhe mėtej kanė mirėkuptim pėr vėshtirėsitė me tė cilat sfidohet ODS nė nivelin republikan dhe federativ. Megjithatė kjo nuk do tė thotė se durimi i tyre ka kufi. Matja e kėtillė nė peshojė megjithatė nuk duhet tė jetė kurfarė shkaku i rėndėsishėm. Pėrkundrazi. Ėshtė shumė e rėndėsishme, tė themi, atė qė analistėt e mendimit publik e hetojnė qė tani - "shtimin e ndjeshmėrisė ndaj demagogjisė, pa marrė parasyshė se nga cila anė vjen". Kjo vėrteton edhe anketat kalimtare tė bėra nė rrugė qė e kumtojnė mediumet elekronike. Pėr shembull, menjėherė pas seancės sė fundit tė Dhomės sė qytetarėve tė Kuvendit federal u tregua se qytetarėt, kryesisht, nuk e ndoqėn seancėn e transmetuar drejpėrdrejtė. Nuk zgjoi aq shumė interesim as ajo se ēfarė thanė atė ditė deputetėt. Sqarimi pėrmblidhej nė fjalinė "e dijmė mirė se cili nga ata ēfarė do tė thotė", ose "mjaft i kemi dėgjuar gjatė gjithė kėtyre viteve ". Megjithatė gjithė shikuesve ua tėrhoqi vėmendjen detaji i dyfishimit tė rrogave tė deputetėve.

Kėtė fakt e paraqiti Ivica Daēiē, deputet i Partisė Socialiste Serbe, i cili pėrmes njė komenti cinik "falemnderoj zotin Dinkiē ose ndonjė tjetėr qė neve deputetėve kėtyre ditėve na e dyfishuan rrogėn. Por nga kjo kemi dobi vetėm ne tė pushtetit apo tė opozitės, por jo edhe populli". Nėse dikush pas kėsaj paraqitje tė Daēiēit mbase ka mundur tė presė vrasje ndėrgjegje, tė themi se mohimi i rritjes sė tė ardhurave mujore nė dobi tė pėrmirėsimit tė kushteve pėr fėmijėt e retarduar, pėr tė cilėt njė natė mė parė televizioni shtetėror tregoi fotografi tė tmerrshme, ėshtė mashtruar shumė. Njeriu nga vet kreu i pushtetit tė dikurshėm haptas nuk mundi tė ik nga sjelljet e tij. Pėr atė nuk ishte mė e rėndėsishme se kush do tė jetė guvernator i Bankės Popullore tė Jugosllavisė, kur nuk ėshtė mė njeri i tyre, nuk u ndie aspak fajtor se tė ardhurat e deputetėve deri atėherė ishin 150-200 DM.

Qėllimi i tij i vetėm ishte qė deri tek qytetarėt, tė cilėt ndiqnin xhirimin televiziv, tė zgjohej pakėnaqėsi pėr veprimin e pushtetit tė ri qė u angazhua pėr dyfishimin e rrogave tė deputetėve.

"Njė paraqitje e kėtillė ėshtė krejtėsisht demagogjike", vlerėsoi kryetari i Kėshillit tė qytetarėve Dragoljub Miēunoviē, i cili gjatė gjithė kėtyre ditėve u ballafaqua ashpėr me deputetėt socialist dhe radikal qė "nė pėrputhje me rregulloren ta mbajnė rendin e ditės ". Nė kėtė drejtim nuk pati shumė sukses, shkaku se foltorja parlamentare, tashmė kaherė, saherė qė ka xhirim tė drejtpėrdrejtė, shfrytėzohet pėr fushatė partiake parazgjedhore, pa asnjė druajtje pėr asgjė.

Kėshtu tė njėjtit qė vendin e ēuan nė luftė, kurse populli iu nėnshtrua sulmeve tė NATO-s, ndėrkohė qė asnjėherė nė parlament nuk e diskutuan ēėshtjen e Kosovės, bėhen menjėherė luftėtarė "tė zjarrtė" qė sa mė parė tė bisedohet rreth zhvillimeve nė jug tė Serbisė dhe veprimtarisė sė terroristėve shqiptarė nė luginėn e Preshevės, sepse "interesi nacional ėshtė nė atė gjendje qė tė mos pritet asnjė informatė komplete tė qeverisė federale pėr kėtė". Pėr tė njėjtat forca diskutimet rreth formimit tė qeverisė sė re federative pėr “pikėpamjet nacionale" ishin shumė mė tė parėndėsishme se diskutimet rreth "barbarisė dhe egėrsisė sė Opozitės Demokratike Serbe ose turmės nė puēin e 5 tetorit, me djegiet e ndėrtesės sė Kuvendit dhe Televizionit, pėr tė ashtuquajturit shtabet e krizės ose komiteteve revolucionare qė me armė dogjėn ndėrmarrje dhe banesa dhe ndėrruan udhėheqėsinė e zgjedhur legalisht".

Ata pėr tė cilėt rendi juridik, kushtetuta dhe ligjet me vite u shfrytėzuan si mburojė pėr tė bėrė ēfarė tė dėshironin, pėr ēka populli votoi ashtu siē votoi, paraqiten tani si "mbrojtės tė rendit", pohojnė se gjithēka duhet bėrė ashtu siē e parasheh ligji.

Ky veprim i tyre, natyrisht, pėr njė pjesė tė popullit ėshtė shumė i dukshėm. Qytetarėt kanė vėnė re se "atė qė e flasin socialistėt dhe tė JUL-it menjėherė e marrin radikalėt dhe anasjelltas, e pas tyre edhe Vuk Drashkoviqi". Kėshtu si kusht pėr formimin e qeverisė kalimtare tė sociaalistėve shtruan shqyrtimin e vendimit pėr shtabet e krizės, ku radikalėt kėrkuan qė "pėr komitetet revolucionare tė formohej kėshill anketues", kurse Vuk u kėnaq me kėto dhe pėrherė paraqitet se si "trishtohet nga partizanizmi qė e hasi pas kthimit nga Mali i Zi nė Beograd".

Pas kėsaj ai pyeti, nė disa paraqitje televizive, se "pse Opozita Demokratike e Serbisė (ODS) bėn kontrolle vetėm nė ato ndėrmarrje ku ka para qė nuk ndodh me ndonjė fabrikė tekstile pėr tė ndihmuar punėtorėt qė marrin rroga nga 200 denarė". Radikalja Maja Gojkoviq ndėrlidhet me kėtė pyetje tė Drashkoviqit dhe kritikon "ndėrhyrjen e Dinkiqit nė Bankėn Popullore tė Jugosllavisė me persona tė armatosur dhe me shtetas tė huaj detaje kėto pėr tė cilat do tė informojė parlamentin" dhe pyet "pėrse ODS dhe Dinkiqi nuk hyrėn nė ndonjė lokal argėtimi e pikėrisht nė Bankėn Popullore tė Jugosllavisė". Natyrisht, Maja Gojkoviq ashtu sic tha edhe vet "nuk ka tė drejtė tė mos besojė nė kuadrin e JUL-it Zhivko Shokolovackin, kur thuhet se mik i ngushtė i tij ėshtė Dushko Vlatkoviē mund ta marrim me mend se si ėshtė dukur ajo ndėrhyrje me armė". Demantet e ish-guveratorit tė Bankės Popullore tė Jugosllavisė, Dushan Vllatkoviē, para dhe pas kėtyre deklarave, se Mlladen Dinkiq ka ndėrhyrė me persona tė armatosur nė BPJ, askush nuk i merr nė konsideratė. Gėnjeshtrat pėr personalitetin e guvernatorit tė ri nuk mundėn ta pengonin zgjedhjen e tij, por, sipas vlerėsimeve tė tyre, arritėn qė tė fitonin ndonjė poen politikė pėr zgjedhjet.

Politikajtė e ish-regjimit konsiderojnė se nė Serbi asgjė nuk ka ndryshuar nė raport me shtatorin e kėtij viti, pėrveē se "kushtet zgjedhore asnjėherė nuk kanė qenė mė tė kėqija tani nė prag tė zgjedhjeve tė parakohėshme parlamentare nė Serbi", e kjo matet eksluzivisht sipas pjesėmarrjes sė tyre nė ditarin e TV Serbisė. Sipas fjalėve tė Drashkoviqit TV Serbia deri tani ėshtė "ODS-Bastila" ku edhe nė bllokun partiak tė “Kronikės zgjedhore” shkurtohen raportet e Partisė Serbe tė Ripėrtrirjes qė nuk janė sipas vullnetit tė pushtetit. Partia Socialiste Serbe dhe Partia Radikale Serbe konsiderojnė se nuk mund tė paraqiten nė ekrane edhe pse nuk tregojnė se kush ua ndalon kėtė, kurse JUL ankohet se askush nuk e ka ftuar qė tė nėnshkruajė marrėveshjen pėr prezentim tė barabartė tė partive. "TV Serbia ėshtė mė e keqe se sa kur ishim ne nė pushtet, qė neve na konvenon, sepse kėshtu do tė fitojmė shumė lehtė kur populli do ta shohė se si janė ata qė na zėvendėsuan" pohon Ivica Daēiē nė njė paraqitje nė TV Serbinė, nė tė njėjtėn kohė kur Shoqata e Gazetarėve tė Serbisė nga rradhėt e veta e pėrjashtoi kryeredaktorin e deridjeshėm tė TV Serbisė Milorad Komrakovin sepse "ėshtė pėrgjegjės objektiv pėr dezinformimin disavjeēar dhe mashtrimin e opinionit publik si dhe cenimin e profesionit pėr interesa tė ngushta tė partive dhe kreut politik, qė ėshtė nė kundėrshtim me principet themelore tė profesionit tė gazetarit".

Atė qė nuk e shohin pjesėtarėt e regjimit tė dikurshėm ose partitė e opozitės qė dėshtuan nė zgjedhje e shohim megjithatė qytetarėt tė cilėt qartė dėshmojnė se as liderėt e ODS nuk janė imun nga deklaratat dhe veprimet demagogjike. Kėshtu, tė themi, konsiderojnė se ata qė me gisht tregonin se si nė kėshillin drejtues qėndronin ministra tė regjimit tė vjetėr dhe krerė tė partisė pushtetore, i lejojnė vetes qė ministri i ri federal i telekomunikacionit tė ulet nė Kėshillin drejtues tė "Politikės", sepse ky potez forcave humbėse nė zgjedhjet e shtatorit mund tu shėrbejė si argument para qytetarėve se "edhe ato janė tė njėjtė", dhe paraqesin mosrespektim tė drejtėpėrdrejtė tė premtimeve pėr reforma.

Mospajtimet qė u paraqitėn brenda ODS rreth ndėrrimit tė krerėve udhėheqės tė Ushtrisė Jugosllave dhe Shėrbimit Shtetėror tė Serbisė, pastaj rreth zgjedhjes sė Zoran Gjingjiqit si mandator i ardhshėm i qeverisė sė ardhshme republikane, si dhe ato tė fundit rreth emėrimit tė Mlladen Dinkiqit pėr guvernator dhe refuzimin e tij qė pėr zėvendės tė pranonte Vuk Ognjenoviqin, krijuan kėshtu rrėfime se as krerėt e ODS nuk dallojnė kushedi sa kur janė nė pyetje interesat e partive tė tyre. Pėrkundėr popullaritetit tė kryetarit Koshtunica, ose mbase nga shkaku se ekziston ndjeshmėri e veēantė kur ėshtė nė pyetje pėr veprimet e partisė sė tij PDS.

Kjo parti kumton se “Nuk ėshtė e domosdoshme qė tė hapen gjithė biografitė”, nė tė vėrtetė, rreth kandidaturės sė Vuk Ognjetoviqit pėr vendin e zėvendės guvernatorit tė Bankės Popullore Jugosllave (BPJ) nė vend se tė qėndronte nė mbrojtje tė principeve se sovraniteti i BPJ dhe guvernatorit tė saj ėshtė njė nga pikėnisjet e politikės pėr tė cilėn ODS u angazhua dhe angazhohet, dhe kur e gjithė kjo vendoset nė kontekst tė problemeve tė mosshkarkimit tė nėpunėsve tjerė tė Shėrbimit tė sigurimit shtetėror pas deklaratės sė Koshtunicės se "ai nuk ka kėrkuar ndėrrimin e Markoviqit", nuk mbetet asgjė tjetėr, vetėm se njė pjesė e qytetarėve tė pyetet se athua inkuadrimi i PDS nė kuadėr tė ODS kishte pėr qėllim vetėm tė vendosnin Vojisllav Koshtunicėn nė vendin e kryetarit ose si qėllim ishin ndryshimet nė Serbi. Ose kur njė nga liderėt e ODS Zoran Gjingjiqi, duke u thirrur nė principin se marrėveshja koalicionuese me Partinė Popullore Socialiste nuk mund tė cenohet me asnjė ēmim madje sipas saj u ndėrrua guvernatori i posaemėruar i Bankės Popullore tė Jugosllavisė kurse e gjithė kjo sillet rreth pohimeve se "askush, as G-17 Plus nuk mund ta nėnēmojė ODS ", gjegjėsisht "se ekspertėt nuk guxojnė tė nėnēmojnė askėnd", kėshtu nuk mund tė mos mbetet i pahetueshėm fakti se pikėrisht i njėjti njeri me shumė ngulmim insistoi nė qeverinė e ekspertėve nė nivel federal, qė haptas foli pėr programin G-17 Plus ta konsiderojė si program tė shpėtimit tė Serbisė dhe haptas pėrkrahu Mladen Dinkiēin si guvernator i ardhshėm qė para fitores sė ODS nė zgjedhje.

Nėse nuk ekziston konsekuenca nė kėtė qėndrim, hapet ēėshtja se athua rastėsisht ato ndėrrohen mu tani kur duhet tė vendoset si kryeministėr i qeverisė republikane ndėrkohė qė Dinkiēit si guvernator me dinjitetin e plotė nuk i ofron “pėrkrahje” tė parezervė mu kur gjendet mė ngushtė?

Qė t'i bindin qytetarėt se demagogjia nuk ėshtė qėllimi i tyre kryesor, siē ishte tek paraardhėsit e tyre, liderėt e ODS assesi nuk do tė guxonin tė kėnaqeshin me rezultatet e zgjedhjeve tė afėrme parlamentare. Sepse demagogjia ėshtė bėrė mėnyrė jetese e njė pjese tė qytetarėve tė cilėt me vite e sublimuan floskulėn "se tė gjithė luftojnė pėr pushtet" prandaj shumė shpejt mund tė konkludojnė se "ata tė cilėve populli u besoi se premtuan ndryshime nuk janė hiē mė tė mirė se sa Millosheviqi dhe regjimi i tij". Ajo qė ėshtė nėn shenjėn e ngjarjeve tė pesė tetorit nuk do tė thotė se Karl Lameris nuk ėshtė plotėsisht nė tė drejtė kur pohon se "revolucioni nė kokė" ėshtė parakusht i demokratizimit tė shoqėrisė. Vetėm njė pjesė e opinionit publik ėshtė i vetėdijshėm, kurse pjesa mė e madhe edhe mėtej jo. Sa janė tė vetėdijshėm politikajtė kishte rastin ta tregonte pėrditshmėria. Nga kjo do tė varet me ēka do tė dilet para zgjedhėsve nė zgjedhjet e ardhshme, qė mund tė pasojnė shumė mė shpejt se sa mendojnė shumė aktorė tė skenės politike.

AIM Beograd

TATJANA STANKOVIĒ