AIM: start



SUN, 27 MAY 2001 01:09:36 GMT

Bushi dhe Putini ne Lubjane

Ministria e Punėve tė Jashtme e Sllovenisė vėrtetoi zyrtarisht se presidenti amerikan George Bush dhe presidenti rus Vladimir Putin do tė takohen pėr herė tė parė mė 16 ose 17 qershor, nė Lubjanė.

AIM Lubjanė, 19.05.2001.

Informatėn tė cilėn para disa ditėsh pėr herė tė parė e publikoi agjencia Reuters tani edhe zyrtarisht e vėrtetoi edhe Ministria e Punėve tė Jashtme e Sllovenisė. “Presidenti Bush do tė vizitojė Lubjanėn, Slloveninė, nė pėrfundim tė vizitės sė tij Evropės gjatė muajit qershor. Nė Lubjanė do tė takohet me presidentin rus Putin, si edhe me udhėheqjen sllovene. SHBA-t dhe Sllovenia kanė marrėdhėnie tė shkėlqyeshme dhe do tė bisedojnė pėr anėtarsimin e Sllovenisė nė institucionet evropiane dhe transatlantike. Presidenti me kėnaqėsi pret shqyrtimin e mundėsisė pėr bashkėpunim ndėrmjet SHBA-ve dhe Federatės Ruse rreth arritjes sė qėllimeve tė pėrbashkėta.” Kėshtu thuhet nė mesazhin zyrtar qė arriti nga ambasada amerikane nė Lubjanė.

Tė gjithė zyrtarėt slloven, me kryeministrin slloven Janez Dernovshek nė krye, tani mė kanė shprehur entuziazmin e qartė lidhur me kėtė vendim pėr takimin mė tė lartė nė Lubjanė. Nė deklaratėn e tij pėr opinion kryeministri slloven Janez Dernovshek shpreh “ kėnaqėsinė e madhe pėr atė qė presidentėt Bush dhe Putin kanė vendosur qė takimi i tyre i parė mė i lartė tė bėhet nė Slloveni. Caktimi i Sllovenisė si vend pėr takimin e pėrmendur ėshtė shprehje e marrėdhėnieve tė shkėlqyeshme qė ka shteti ynė si me SHBA-tė , poashtu edhe me Federatėn Ruse”.

Si marrim vesh nga burimet diplomatike vendimi qė Lubjana tė jetė vendi i takimit mė tė lartė ėshtė marrė gjatė takimit tė fundit tė ministrit rus tė punėve tė jashtme te presidentit amerikan George Bush. Bush-i, i cili, pėr dallim nga paraardhėsi i tij Klinton, nuk preferon udhėtimet e gjata - gjatė turneut tė tij nėpėr Evropė, para se tė vizitojė Slloveninė, do tė vizitojė Spanjėn, Belgjikėn, Poloninė dhe Suedinė. Nė kėtė udhėtim niset mė 12 qershor dhe nė SHBA do tė kthehet mė 16 ose 17 qershor. Krahas faktit se bėhet fjalė pėr takimin e parė tė dy presidentėve - dhe kjo nė rajonin shumė tė afėrt tė asaj pjese tė Ballkanit nė tė cilin vetėm para dy vitesh u konfrontuan shumė ashpėr interesat ruse dhe ato amerikane - njė peshė tė veēantė kėsaj ngjarje i jep edhe fakti se Bush dhe Putin do tė bisedojnė rreth mburojės amerikane. Nga aspekti simbolik, Lubjana ėshtė qytet i qėlluar pėr kėtė takim, sepse si rrallė vend tjetėr nė botė ėshtė vendi ku ambasada ruse dhe ajo amerikane janė tė vendosura njera pranė tjetrės. Nė shtetet tjera, atje ku marrėdhėniet diplomatike (dhe ambasadat) janė ngritur nė periudhėn e luftės sė ftohtė - rastet e kėtilla janė shumė tė rralla.

Takimi i presidentėve tė dy superfuqive botėrore nė truallin e Lubjanės padyshim paraqet njėrin nga sukseset mė tė mėdha diplomatike tė Sllovenisė, e cila pas diē mė shumė se njė muaj ditėsh do tė kremtojė dhjetėvjetorin e pavarėsisė. Njė ngjarje e ngjashme e madhe politike ishte edhe ajo kur nė qershorin e vitit 1999 Slloveninė e vizitoi presidenti i atėhershėm amerikan Klinton, fill pas pėrfundimit tė intervenimit tė NATO-s kundėr RF Jugosllavisė.

Pyetje e veēantė ėshtė ajo se nė ēfarė mase lidhur me caktimin e Lubjanės ka ndikuar fakti i marrėdhėnieve tė mira tė Lubjanės zyrtare me Moskėn dhe Uashingtonin dhe nė ēfarė mase kjo ėshtė rezultat i rrethanave tė fatit tė mirė. Deklarata e Dernovshekut lė pėrshtypje rreth njėfarė “ekuidistance” tė Lubjanės ndaj Moskės dhe Uashingtonit, e cila, padyshim, ėshtė e gabueshme; Sllovenia ėshtė anėtare shoqėruese e BE-sė dhe anėtare e Partneritetit pėr paqė. Qė mė 25 dhjetor tė vitit 1995 ka nėnshkruar marrėveshjen rreth tranzitit tė trupave tė SFOR-it nėpėr teritorin e saj, kurse nė tetor tė vitit 1998 ishte shteti i parė qė ēeli hapsirėn e vet ajrore pėr intervenim tė bombarduesve tė NATO-s kundėr Jugosllavisė. Edhe pse Sllovenia nė vitin 1999 nuk u pranua pėr anėtare tė re tė NATO-s ( ashtu si Polonia, Ēekia dhe Hungaria), ajo pėrsėri ka ngelur si kandidat serioz pėr antarėsim nė kėtė organizatė.

Nė “Deklaratėn pėr politikėn e jashtme tė Sllovenisė”, si edhe nė shumė dokumente tė tjera, theksohet se sa tė rėndėsishme pėr pozitėn e Sllovenisė janė SHBA-t dhe Bashkėsia Evropiane. Nė dokumentin e njėjtė, marrėdhniet me Rusinė janė pėrmendur nė njė fjali e gjysmė: “ Nė interes tė Sllovenisė ėshtė zhvillimi i mėtejshėm i marrėdhėnieve tė mira me Federatėn Ruse, sidomos nė sferėn e ekonomisė. Sllovenia nė afat tė gjatė ėshtė e interesuar pėr stabilizimin e gjendjes ekonomike dhe politike nė Federatėn Ruse.” Marrėdhėniet ndėrmjet Sllovenisė dhe Rusisė, sidomos nga pikėpamja e bashkėpunimit ekonomik, kryesisht janė - tė mira; rreth 40 ndėrmarrje sllovene kanė pėrfaqėsitė e tyre nė Rusi, kurse eksporti i ilaērave, mobiljeve, teknikės sė bardhė, veglave tė ndryshme dhe sidomos puna e ndėrmarrjeve ndėrtimore nė Rusi pėr Slloveninė shėnon njė pjesė tė rėndėsishme tė eksportit. Sa i pėrket Sllovenisė, ajo nė Rusi, para sė gjithash, blen gaz dhe naftė ( njė pjesė e naftėsjellėsit tė ardhshėm nga Rusia deri nė Itali do tė duhet tė kalojė edhe nėpėr Slloveni), importon edhe automobila, por jo edhe armė.

Dihet se nė relacionin Moskė - Lubjanė ekzistojnė edhe disa probleme ende tė pazgjidhura ( para sė gjithash sanimi i borxhit nga koha e RFSJ-s), si edhe ajo se diplomatėt rusė dhe ata sllovenė gjatė viteve tė fundit shpesh kanė kėmbyer fjalė tė rėnda lidhur me politikėn ndaj RFJ-sė, zgjėrimit tė Paktit tė NATO-s dhe problemeve tė ngjashme. Pėrpos kėsaj, nė Lubjanė vlerėsojnė se Sllovenia nga kėndvėshtrimi rus padyshim ėshtė shteti mė perėdimorė “ slloven” dhe, sipas tė gjitha gjasave, pėr Moskėn shteti mė i pėrshtatshėm pėr takimin e parė tė dy presidentėve nė krahasim me tė gjithė shtetet tjera nė tė cilat gjatė qershorit do tė qėndrojė presidenti Bush. Me fjalė tė tjera - Rusia nuk ka patur zgjedhje mė tė mirė. Pas Suedisė, Sllovenia ishte obcioni i vetėm. Mė nė fund ėshtė zgjedhur shteti nė tė cilin turistėt rus nėpėr kafeteritė nė Bovc, Portorozh dhe Piran ( ku qėndrojnė mė shpesh) ende mund tė porositin pije dhe ushqim nė gjuhėn e vet dhe kjo me besueshmėri tė bazuar se kamarieri do t’i kuptojė fare mirė.

Nė marrėdhėniet me SHBA-t afėrsitė gjuhėsore janė mė tė pakta, por ato politike mė tė shumta. “Pėr mua, por jam i bindur se edhe pėr Slloveninė nė pėrgjithėsi, SHBA-t janė zgjėrim i institucioneve dhe vlerave evropiane. Ose, nėse dėshironi, ndoshta edhe e kundėrta: Evropėn nė shumė pikėpamje mund ta shohim si zgjerim tė intitucioneve dhe vlerave amerikane,” e pėrshkroi pikėpamjen e tij pėr Evropėn dhe SHBA-t, nė fjalėn e tij gjatė vizitės sė paradokohėshme nė Universitetin e Huardvardit dhe Kembrixhit, ministri slloven i punėve tė jashtme Dimitrij Rupel. Prandaj qėndrimet e Sllovenisė gjatė dhjetė vjetėve tė fundit ishin pothuaj identike me qėndrimet e SHBA-ve, ose shpesh janė formuar nė pėrputhje me dėshirat e Uashingtonit zyrtar - gjė qė tregon fare qartė afrimin slloven, pastaj tėrheqjen nga “Rezoluta pėr botėn pa armatim nuklear” nė suazat e OKB-sė. Hapi i fundit nė kėtė drejtim ėshtė edhe qėndrimi benevolent i Ministrisė Sllovene tė Punėve tė jashtme ndaj njohurisė se ambasada e SHBA-ve nė Lubjanė parlamentarėve sllovenė u ndanė udhėzime se si do tė duhej tė silleshin nė Kubė. Kjo ndodhi gjatė kongresit tė fundit tė Unionit Interparlamentar nė Havanė.

Tre parlamentarė sllovenė tė kombėsisė italiane, tė udhėzuar si mė sipėr, pėrpos kėsaj nuk u takuan me disidentėt kubanezė. Pjesėrisht nga shkaku qė nuk ishin tė sigurtė se vallė nė letrėn e ambasadės amerikane ishin emruar “aktivistėt pėr tė drejtat e njeriut” dhe pjesėrisht pėr shkak tė burgosjes sė dy parlamentarėve ēekė (Ivan Pilip dhe Jan Bubenik) gjatė njė akcioni tė ngjashėm para disa muajsh, nė organizim tė Freed House. Atėherė nė vend tė protestit tė Ministrit slloven tė punėve tė jashtme ( psh. pėr shkak tė shkeljes sė Konventės sė Vienės pėr marrėdhėniet diplomatike) pasoi suspendimi i takimit tė paralajmėruar tė diplomatėve sllovenė me ministrin kubanez tė ekonomisė, nė tė cilin duhej tė bisedohet rreth borxhit kubanez dhe investimeve sllovene nė ekonominė kubaneze. Suspendimi i takimit tė paralajmėuar pasoi nė prak tė verifikimit tė ardhjes sė Bushit nė Slloveni.

Edhe pse pėr shkak tė peshės sė dallueshme tė ngjarjeve pėrfundimi pėr tregtinė politike ėshtė fort pak i besueshėm, nuk ėshtė e pabesueshme, ndėrkaq, se bėhet fjalė pėr ngjarje tė ndėrsjella dhe tė kushtėzuara. Sidoqoftė, nė fund tė qershorit tė kėtij viti Lubjana do tė jetė qyteti i njė takimi tė tillė qė ajo nuk e ka pėrjetuar plot 180 vjet. Ngjarja e vetme e njė madhėshtie tė ngjashme, qė ėshtė e lidhur me emrin e Lubjanės ( “Laibach” i atėhershėm nė Austro-Hungari), dhe qė ėshtė shėnuar nė historinė e diplomacisė botėrore, ėshtė kongresi i Aleansės sė shenjtė, i vitit tė hershėm 1821.

AIM Ljuljan

IGOR MEKINA