AIM: start



SUN, 14 OCT 2001 16:37:59 GMT

Aksioni antiterrorist nė BeH

Aksion spektakular ushtarako-policor

AIM, Sarajevė, 09.10.2001.

Mė tetė tetor (e hėnė) nė Zenicė u burgos Bensaj Benkacen Mexh, sipas disa tė dhėnave i lindur nė Jemen, kurse sipas disa tė dhėnave tjera nė Algjeri. Nė lejenjoftimi viti i lindjes ishte 1960, kurse nė evidentimin amzė figuronte viti 1962. Ministri i punėve tė brendshme tė Federatės BeH Muhamed Beshiē kumtoi se i arrestuari kishte qenė i lidhur me numrin e telefonit tė Abu Jabudalės, eprorit tė vjetėr tė Osama bin Ladenit. Akuzohet se ishte furnizuar me disa pasaporta tė vendeve tė ndryshme (vetė Mexhi kishte pasaportė tė BeH, tė re, tė nxjerrur mė 21 gusht tė kėtij viti).

Pėrndryshe gjatė 15 ditėve tė fundit hapėsira e Bosnjės me shumicė boshnjake karakterizohet nga atmosfera qė mund tė pėrshkruhet si "gjendje e jashtėzakonshme". Trupat e forcave stabilizuese ndėrkombėtare (SFOR) kanė bėrė njė seri arrestimesh nga Sarajeva deri nė Visoko, nga Gorazha deri nė Bihaē, qė u mbuluan me vellon e misterit, sepse as opinioni vendės nuk u informua se ē'ndodhi. Atmosfera kulminoi kur ministri federal i policisė Muhamed Beshiēit tha se "shtatėdhjetė afgan, anėtarė tė rrjetit terrorist tė Osama bin Ladenit, kanė ndėrmend tė hyjnė nė Bosnjė e Hercegovinė, ku mendojnė se do ta gjejnė parajsėn", por ministri i kishte porositur se "do t'i priste ferri!" Megjithatė, aksioni spektakular ushtarako-policor shkaktoi njė seri dėshtimesh qė prodhuan komente gazetareske, por edhe ēėshtje mjaft serioze rreth raporteve tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe autoriteteve vendore, kredibilitetit tė vetė shtetit dhe ēėshtjen se athua nė sferėn e tė drejtave tė njeriut shoqėria ecte njė hap prapa.

Kah fundi i shtatorit ushtarėt amerikanė ndėrmorrėn njė aksion spektakular pėr marrjen e aeroportin qė assesi tėndėrtohen, atij nė Visoko (40 kilometra nė veri tė Sarajevės) qė zgjati njė ditė e njė natė dhe ku u pėrdorėn automjetet e blinduara dhe helikopterėt si dhe bllokimi i hyrjeve pėr nė fshatrat pėrreth. Rezultat i kėtij aksioni ishte gjetja e dy revoleve dhe disa granatave (nuk u kumtua se pėr ēfarė lloji ishte fjala). Ngjashėm ndodhi edhe nė Bihaē. Nė aksionin qė e ndėrmorrėn ushtarėt e SFOR-it, ku ishin edhe pjesėtarėt e FBI-sė amerikane, kur tė martėn mė 02 shtator arrestuan jordanezin Abu Kharroub Majed, "pas njė mbykqyrje tė gjatė dhe posedimit tė fakteve tė vėrtetuara", siē u tha nė komunikatėn zyrtare tė zėdhėnėsit tė SFOR-it nė Sarajevė. Kur Majed dy ditė mė pas u lirua, u pa se ai jetonte nė BeH tashmė njėzet vjet, se kishte nėnshtetėsi bh. dhe ishte i punėsuar nė Komitetin e Lartė Saudit (KLS), nė programin pėr ndihmė fėmijėve pa prindėr. Ditėn kur u burgos, KLS-ja duhej tė paguante ndihmėn finansiare pėr 519 fėmijė jetim. Por kjo pagesė nuk ishte bėrė gjithashtu shkaku i aksionit tė karabinierėve italianė, saktėsisht njė javė mė parė, nė paralagjen Ilixha (mė 26 shtator) ku kishin takuar dy shėrbėtorė, roje tė paarmatosur, punėtorė lokal tė kėsaj organizate humanitare Almin Harbaush dhe Nihad Karēiē. Njė ditė mė parė nė njė hotel tė Ilixhės u arrestua njė jordanez dhe njė egjiptian. Gjithė ēka u tha gazetarėve nė konferencėn pėr shtyp tė SFOR-it, mė 02 tetor (Daryll Morrell) kishte tė bėnte me tė dhėnėn se ishte gjetur njė arkė ku gjendeshin ndėrmjet 100 dhe 200 mijė marka gjermane. Gjithēka tjetėr ishte fshehtėsi, pėrfshirė edhe identitetin e tė arrestuarve.

Nė gjithė aksionet morrėn pjesė vetėm trupat e huaja. Policia lokale si dhe zyrtarėt shtetėror as qė ishin tė lajmėruar pėr kėto aksione. "SFOR ka arrestuar kėto njerėz shkaku se ka dyshuar se ata paraqesin pengesė pėr SFOR-in dhe pėr tė ruajtur sigurinė pėrreth qė ėshtė e domosdoshme pėr bashkėsinė ndėrkombėtare qė tė mund tė kryejė misionin e vetė humanitarė kėtu", ishte qėndrimi zyrtar i zėdhėnėsit.

Tė arrestuarit nė aksionet e SFOR-it ishin tėrėsisht nė "pronė" tė trupave ndėrkombėtare. Ata ishin dėrguar nė vende tė panjohura, nė ndonjė nga bazat ushtarake, kurse ishin marrė nė pyetje nga agjentėt e FBI-sė, qė cilėt nė BeH bėjnė hetime dhe vėzhgime ushtarake pa praninė e avokatėve. Roli i policisė lokale ėshtė ulur nė misionin e tyre tė korrierit qė lajmėron familjet apo organizatat e tė arrestuarve. Nė njė pyetje gazetareske se pėrse fshehet identiteti dhe pėrse u ishte marrė e drejta e mbrojtjes (prania e avokatit) zyrtarėt e zyrės ndėrkombėtare dhanė pėrgjigjen se "SFOR-i nuk ishte polici dhe as qė bėnte hetime " por vetėm se kujdesej pėr "rrethin e sigurtė". Pėrmes kėsaj deklarate u arsyetua cenimi i tė drejtės pėr mbrojtje dhe mbajtja e tė arrestuarve nė izolim.

Deri para disa viteve policia nė hapėsirėn e Jugosllavisė sė dikurshme kishte tė drejtė qė tė dyshuarit t'i mbante nė arrest policor maksimalisht tre ditė. Me presion tė organizatave ndėrkombėtare erdhi deri te ndryshimi i Ligjit pėr vepėr penale, prandaj ky afat u shkurtua nė 24 orė, kurse tė dyshuarit nuk ishin tė detyruar qė tė pėrgjigjeshin ndaj pyetjeve tė policisė pėrsa kohė qė nuk kishte ardhur avokati. Megjithatė kjo e drejtė demokratike praktikisht ėshtė nėpėrkėmbur nė BeH, kurse ka kėrkesa (autoritetet perėndimore) qė ky afat tė zgjatet nė shtatė ditė. E gjithė kjo nėn moton e luftės kundėr terrorizmit, qė ėshtė nė kolizion me rrjedhat e tė drejtave njerėzore nė kohėn tonė.

Organizata tė shumta ndėrkombėtare dhe lokale qė merren me tė drejtat e njeriut dhe qė veprojnė nė BeH morrėn qėndrimin e tė shurdhėrit dhe tė verbėrit, qė nuk ėshtė rast kur janė nė pyetje njerėzit e vendit. Avokati Almin Dautbegoviē, tė cilin e kishte angazhuar familja e rojtarit tė arrestuar tė Komitetit tė Lartė Saudit nuk kishte patur takim me klientin e vet.

"Ėshtė e pakuptueshme qė tė arrestuarit t'i merret e drejta e avokatit, i cili duhet tė ketė vendin e tij nė ēdo procedurė hetuese", deklaroi Dautbegoviēi, por protesta e tij nuk kishte ndonjė ndikim nė opinionin publik, as nė mesin e njerėzve tė drejtėsisė. Edhe mediumet lokale tėrėsisht e injoruan kėtė problem, qė mund tė kuptohet kur e kemi parasyshė atmosferėn e krijuar. Nuk kishte interesim tė gazetarėve pas aksionit nė hapėsirat e organizatės humanitare saudite. Prandaj kjo organizatė vendosi tė ndėrmerrte njė hap tė parėndomtė pėr rrethanat nė vend. Nė gazetėn "Avaz", tė 02 tetorit doli me shpallje tė paguar ku pėr herė tė parė kumtoi emrat e punėtorėve lokal, vlerėn e parave dhe qėllimin e dedikimit tė tyre. Komiteti i Lartė Saudit kėrkoi qė SFOR-i tė kėrkonte falje publike pėr kėtė ndėrhyrje, por kjo nuk ndodhi dhe as qė do tė ndodh.

Situatė e njėjtė ishte edhe me dėbimin e pesė shtetasve pakistanez nga BeH para se atyre t'u kalonte afati i vizave. U paramendua se ata ishin tė dyshimtė si aktivistė fetarė, por nuk kishte pika takimi me terrorizmin. Zėvendės ministri federal Tomislav Limov, nė revistėn "Dani" porositi se ēdo tė huaj nga bota islame nuk duhet qė ta shohim si terroristė. "Nė kohėra tjera, mė tė mira, ne do tė detyrohemi t'i kėrkojmė falje atij vendi (Pakistanit) dhe shtetasve tė tyre", tha Limov, qė ėshtė vetėm njė ilustrim i atmosferės sė krijuar pėr ndjekjen e shtrigave, por edhe presionit qė pėrjeton policia lokale. Kėto presione sqarohen me dorėzimin ekspres tė tė dy shtetasve egjiptian (Arman Ahmed al Huseini, alijas al Misry dhe Al Sherif Hasan Muhamed Saad, i quajtur Sakr) gjatė tė shtunės sė kaluar, 06 tetor. Sakri dyshohet pėr aksionin terrorist nė Rijekė mė 1996. Ai nuk iu dorėzua shkaku i refuzimit tė saj tė dorėzonte Marija Miliceviē Bajo, i cili dyshohet pėr sulmin terrorist ndaj Joze Leutarit, zėvendės ministėr federal i MPB-sė. Megjithatė, kundėr al Misriya-sė i skadoi paraburgimi mė 05 tetor, por me tė dalė nga burgu i Sarajevės, ai praktikisht u kidnapua dhe u deportua. Avokati i tij nė televizionin shtetėror foli pėr cenimin e tė drejtave tė njeriut, por pėr kėto "formalitete" nė BeH askush nuk ēan kokėn.

Bosna ėshtė fokusuar si njė vend "qė ofron vatėr pėr terroristėt islamikė" dhe autoritetet bėjnė gjithēka pėr tė dėshmuar besnikėrinė ndaj koalicionit tė sapoformuar antiterrorist. Me kėrkesė tė Zlatko Lagumxhisė, faktorėt ndėrkombėtar bėnė pėrjashtim. Me SFOR-in ėshtė bėrė marrėveshje qė tė dyshuarit t'i arrestojė policia lokale. Kur ėshtė nė pyetje Bosnja ajo kaherė nuk ėshtė vend pėr pushime, as pėr veprimtari tė rrjeteve ndėrkombėtare terroriste. Megjithatė, problemi kryesor i kėtij vendi paraqet kufiri, sepse dy tė tretėn e kufirit e mbulon Shėrbimi shtetėror kufitar. Paralajmėrimi pėr ardhjen e 70 ithtarėve tė Bin Ladenit qė e lansoi ministri i policisė, me siguri ėshtė nė funksion tė nxehjes sė atmosferės rreth aktiviteteve terroriste qė tė mund tė siguronte pėrkrahje materiale pėr shėrbimin kufitar. Ndihma e parė nga SHBA-tė tashmė ka arritur nė formė pėrgatitjeje. Megjithatė, njerėzit e arsyeshėm porosisin: lufta kundėr terrorizmit nuk guxon tė jetė motiv pėr cenimin e tė drejtave tė njeriut.

Emir HABUL