AIM: start



TUE, 16 JUL 2002 13:51:38 GMT

Raport dhe bllokadė

Tė njėjtėn ditė kur nė Kuvendin e RM ambasadori suedez ofroi raportin e komisionit tė tij mbi tė kidnapuarit dhe tė zhdukurit e tjerė gjatė krizės sė vitit tė kaluar, u bllokuan tė gjitha rrugėt nga Tetova drejt Shkupit. Me raportin nuk ishin tė kėnaqur familjarėt e maqedonasve tė zhdukur dhe MPB-ja, ndėrkohė qė bllokimi i rrugės mė frekuentuese nė Maqedoni pėr pak sa nuk u shndėrrua nė njė betejė ndėrmjet demonstruesve maqedonas dhe shqiptarėve nga fshati Zhelinė.

AIM Shkup 10.7.2002

Ambasadori suedez Lars Vahlund pėrjetoi gjatė ditėve tė fundit ēaste tė vėshtira. Sė pari ditėn e hėnė ishte para komisionit parlamentar pėr sistemin politik dhe marrėdhėniet ndėrkombėtare, ku prezentoi raportin e komisionit tė tij, mė pas kishte konferencė pėr shtyp ku opinionit tė kėtushėm publik ia bėri me dije njohuritė momentale me tė cilat disponon komisioni, qė mė pas tė pėrjetonte llavė tė vėrtetė reagimesh negative ndaj raportit tė cilin e kishte firmosur si kryetar. Qė shqetėsimet e tij tė ishin mė tė mėdha, raporti ishte shkas pėr bllokimin e tė gjitha rrugėve nga Tetova pėr nė Shkup, qė formalisht i kishin organizuar tė afėrmit e tė maqedonasve tė zhdukur, qė pėr qėllime tjera dėshiruan t’i shfrytėzonin edhe tė tjerė. Pak gjė mungoi qė viktima tė drejtimit mė frekuentues nė Maqedoni tė ishin udhėtarėt e ndaluar, qė ishin bllokuar me orė nė ditėn me diell dhe asfalt tė nxehtė, demonstruesit maqedonas dhe shqiptarėt, banorė tė fshatit Zhelinė, njė vend afėr bllokadės.

Ambasadori suedez Lars Vahlund njė kohė tė gjatė u iku kontakteve me opinionin e kėtushėm publik. Vahlund nė muajin shkurt tė kėtij viti e zėvendėsoi bashkėkombasin e tij Lars Norbergun, qė ishte nė krye tė Komisionit pėr tė kidnapuarit dhe personat tjerė tė zhdukur, qė ishte formuar mė 23 nėntor tė vitit 2001, pasi qė kryetari i Maqedonisė Boris Trajkovski kishte pranuar iniciativėn e Unionit Evropian qė nė kėtė mėnyrė tė gjente pėrgjigje mbi fatin e 20 personave tė zhdukur gjatė luftės nė Maqedoni. Mu si paraardhėsi i tij edhe Vahlund me siguri konsideroi se duhej tė tentonte tė vinte deri tek informacionet relevante pėr 13 tė zhdukurit maqedonas dhe 6 shqiptarė dhe njė bullgari, gjatė vitit tė kaluar, gjatė kohės sė luftės nė Maqedoni, por edhe pas vendosjes sė armėpushimit mė 5 korrik dhe nėnshkrimit tė Marėveshjes sė Ohrit mė 13 gusht tė 2001. Nė fund, tani mė ėshtė e qartė, se kur nuk mundi tė vinte deri tek pėrgjigjet e sakta rreth asaj ē’kishte ndodhur me personat e zhdukur, vendosi tė dilte para parlamentarėve dhe para opinionit tė kėtushėm publik tė ofronte atė qė kishte nė dispozicion.

Kur u formua Komisioni, mė 23 nėntor tė vitit tė kaluar, u vėrtetua se kishte 20 persona tė zhdukur nė periudhėn kohore prej 17 prillit deri mė 31 gushtit tė vitit 2001. Komisioni me pedanteri kishte shqyrtuar 20 rastet, kishte mbledhur fakte, qė pastaj t’i vėrtetonte gjatė takimeve me njerėz qė kishin qenė nė pozita tė dinim se ē’kishte ndodhur me tė kidnapuarit dhe personat tjerėt tė zhdukur. Komisioni kishte pasur takime tė shumta me tė dyja palėt: me strukturat e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare tė dikurshme (UĒK-sė) dhe pjesėtarėt e MPB-sė, nga pėrfaqėsuesi politik i UĒK-sė Ali Ahmeti dhe ministri Lube Boshkovski deri tek komandantėt mė tė lartė tė UĒK-sė dhe zyrtarėt e MPB-sė, duke kėrkuar prej tyre qė tė kontribuonin nė ndriēimin e rasteve.

Deri tek ēfarė pėrfundimesh arriti komisioni i ambasadorit Lars Vahlund? Deri tek vetė, tre gjėra koncize nga njėzet raste. Sė pari se nė rastin e tetė personave tė zhdukur ka mjaft informacione se janė marrė nga pjesėtarėt e UĒK-sė. Pėr katėr maqedonas tė tjerė nė konkluzionet e Komisionit thuhet se ishin nisur ku mund tė ishin takuar ose me siguri i kanė takuar pjesėtarėt e UĒK-sė. Pėr kėto raste Komisioni nuk mund tė pohojė me siguri se ēka ndodhur me ta.

Pėrsa i pėrket shqiptarėve tė kidnapuar apo tė zhdukur Komisioni ka arritur nė konkluzionin se njė ėshtė arrestuar ėshtė marrė nė bisedė informative nga ana e policisė para se tė zhdukej. I dyti ėshtė zhdukur nė afėrsi tė punktit kontrollues policor, kurse i treti ėshtė zhdukur nė rrugėn ku ka pasur punkt kontrollues, kurse automobili i tij ėshtė gjetur tė nesėrmen para stacionit policor nė Manastir. Pėr rastet tjera tė personave tė zhdukur shqiptar dhe njė bullgari, Komisioni nuk ka mundur tė sigurojė informacione rreth detajeve tė zhdukjes sė tyre. Komisioni konsideron se ka persona nė kuadėr tė UĒK-sė qė kanė informacione relevante qė nuk janė dhėnė pėrsa i pėrket zhdukjes sė tetė maqedonasve. Njėherit komisioni ka ardhur deri nė pėrfundim se ekzistojnė persona nė kuadėr tė forcave maqedone tė sigurisė dhe policisė qė kanė informacione pėr rastet e tre shqiptarėve tė zhdukur qė nuk ia kanė ofruar Komisionit, as opinionit, por as institucioneve qė tė mund t’i shqyrtonin.

Komisioni ka dhėnė edhe disa detaje nė raportin e vet. Pėr Daut Rexhepin, i njohur si komandant Leka, i cili para disa kohe u bė shefi i degės mė tė fuqishme tė Partisė Demokratike Shqiptare, nė Tetovė, partner koalicioni i VMRO - DPMNE-sė nė pushtet, ėshtė thėnė se besohet qė ėshtė personi kyē qė mund tė japė informacione se ēka ka ndodhur nė rajon ku ka komanduar nė periudhėn prej prej 5 korrikut (kur zyrtarisht me ndėrmjetėsimin e NATO-s u arrit armėpushimi) deri mė 31 gusht (njėzet ditė pasi ishte nėnshkruar Marrėveshja e Ohrit qė kishte shėnuar fundin e luftės) kur ishin zhdukur 12 maqedonasit. Komisioni thekson se UĒK-ja ka pranuar se njė njėsi e saj, ndaj tė cilės nuk kishin pasur kontroll tė plotė, ėshtė pėrgjegjėse pėr tetė maqedonas tė likuiduar.

Komisioni arrit deri tek pėrfundimi se pėr rastet e zhdukjes sė Hajredin Halimit, Sulltan Memetit dhe Ruzhdi Veliut, dajės sė liderit politik tė ish-UĒK-sė Ali Ahmetit, ka informacione tė mjaftueshme se mund tė flitet pėr pėrzierjen e MPB-sė.

Reagimet nė opinionin publik maqedonas pas publikimit tė Raportit tė Komisionit tė ambasadorit Vahlund ishin tė shpejta dhe tė ashpra. Mė sė pari MPB-ja theksoi se nuk i pėrgjigjen tė vėrtetės, se janė bazuar nė informacione tė pabesueshme dhe tė pavėrtetueshme dhe paralajmėroi se do tė kėrkonte nė Qeveri shuarjen e Komisionit. Qėndrimi i MPB-sė morri pėrkrahjen edhe tė Qeverisė, sė paku duke gjykuar atė qė tha zėdhėnėsi qeveritar, edhe pse ėshtė pak e besueshme qė tė pajtohen me tė edhe ministrat shqiptarė. Edhe njė nga anėtarėt lokal tė Komisionit nė prononcimin me ndėrmjetėsim tė agjencionit shtetėror MIA ka thėnė se tė dhėnat e paraqitura nė Raport janė tė pasakta.

Tė afėrmit e maqedonasve tė zhdukur nė hiringun e Lars Vahlundit edhe mėtej theksuan se tė afėrmit e tyre janė tė gjallė dhe pėr kėtė posedojnė deklaratėn e pėrfaqėsuesit tė OSBE-sė nė zyrėn nė Tetovė. Se policia ende i mban peng tė zhdukurit kėtė e pohuan edhe familjet e shqiptarėve tė zhdukur. Edhe sikur ambasadori Vahlund tė dispononte me informaconet e njėjta me tė OSBE-sė, nė bazė tė tyre nuk mund tė vėrtetohet nėse janė gjallė apo jo tė zhdukurit. Tė pakėnaqur me raportin familjarėt e maqedonasve tė zhdukur e braktisėn seancėn e komisionit parlamentar duke thėnė se pakėnaqėsinė e tyre me siguri se do ta ndanin edhe tė tjerėt, qė tė nesėrmen bllokuan rrugėt nga Tetova pėr nė Shkup.

Bllokimi i kėsaj rruge mjaft tė frekuentuar zgjati njė ditė tė plotė. Nė mėngjes dhe nė mbrėmje vonė filluan tė shtėnat. Nė mėngjes erdhi deri tek incidenti, ku siē thuhet shqiptarėt, banorė tė fshatit tė afėrt Zhelinė, kishin gjuajtur nė ajėr, duke dashur kėshtu ta kalonin rrugėn e bllokuar, por ishin ndalur kur kishin parė se edhe demonstruesit maqedonas kishin nxjerrė nga veturat e tyre pushkėt automatike "kalashnjikov". Nė mesin e familjarėve tė maqedonasve tė zhdukur ishin gjendur mė shumė se pesėdhjetė pjesėtarė tė njėsive speciale "Luanėt", tė veshur si civilė, bėnė tė ditur mediumet nė gjuhėn maqedone (TV Telma, TV Skaj nga Shkupi, gazeta "Dnevnik").

Jozyrtarisht, nė mbrėmje vonė bllokimi u ndėrpre pas krismave nė afėrsi tė shtėpizės pagesore tė autostradės ku ishte bėrė bllokimi. Se viktima tė mundshme mund tė kishin pėrveē njerėzve qė kishin kaluar njė ditė tė plotė nėn diell dhe asfalt tė nxehtė edhe demonstruesit maqedonas dhe banorėt vendas shqiptarė, flet thirrja e njė mbledhjeje urgjente tek kryetari Trajkovski, ku ishin edhe kryeministri Georgievski, i dėrguari special i BE-sė Alen Le Roa, ambasadori i NATO-s Nikolas Bigman dhe i OSBE Kreg Xhenes, i cili deklaroi se "pėr fat tė keq ka mjaft njerėz me armė, gjithkund nė shtet" dhe se "secili qė ka armė mund ta shfrytėzojė nė ēfarėdo rrethanash politike". Zėdhėnėsi qeveritar nė deklaratėn e tij mbi bllokimin e rrugės mohoi prezencėn e "luanėve" tė veshur si civilė, por tha se ishte "njė lloj i vetėorganizimit, ku kishte edhe persona tė armatosur, qė kishin shtyrė nė disa raste".

ISO RUSI